The Ring Rankiniu būdu tapyta aliejumi, folgtas folgtas

Robertas Vonnohas: Impresionizmo ir amerikiečių realizmo tilto kūrėjas

Gedęs 1858 m. Hartforde, Konektikute, Robertas Williamas Vonnohas savo menininkystės kelionę pradėjo kaip gyvas liudijimas besikeičančio amerikiečių meno kražovo amžiaus šimtos metų perėla. Jo ankstyvoji gyvenimo patirtis, paliktų šeimoje dėl tėvo teisinių bėdų, įsidiegsėjo jame ypatingą žmogaus prigimties stebėjimą bei troškimį įamžinti autentišką emociją – šios savybės vėliau kruopliai pamodavės jo išskirtinį stilių. Pradėjęs mokytis Bostone, Masačusets Normal Art School mokykloje, Vonnohas savo meninę jautrą tobulino svarbiu metu Paryžiuje, kur pasindulė į gyvybingą impresionizmo judelį. Šis susipažinimas nebuvo tik estetinio stiliaus priimimas; tai buvo sąmoningas atmetimas griežtoms akademinioms tradicijoms, kurios tuo metu vis dar dominavo Amerikos meno aplinkoje.

Vonnohas Paryžus praleistasis laikotarpis tapo transformatyvus. Jis rado sielų gimtinę tarp menininkų, kurie prioritetą teikė prėslėgtiems momentams ir atmosferiniams efektams, naudojdamiesi skaidriais brushstrokes (teptukų traukulių) technika bei ryškia spalvų paleta – metodais, kuriuos jis vėliau įterpė į savo kūrybą. Tačiau, svarbu pažymėti, Vonnohas niekada neatsisakė tradicinių portretų ir kraštoilio tapybos elementų, kurie charakterizavo jo ankstyvoją mokymą. Ši sinteza – gebėjimas eksperimentuoti su impresionistiniais principais, išlaikydamas tvirtą ryšį su klasikinė kompozicija ir temomis – tapo jo meninės identicijos ženkmu.

Grez-sur-Loing įtampa

1887 metais Robertas Vonnohas pradėjo naują, lemiamą savo karjeros etapą: persikeliajo į Grez-sur-Loing – nedidelį prabangių pranskų Loaros slėpinių viduryje esantį kaimelį. Ši idiliška vieta, jau tada garsėjusi kaip menininkų kolonija, Robertui Vonnohui suteikė nepanaikų galimybių plėsti meną plein air (atviuose lauke) aplinkos, taip užmezgdama gilią ryšį su kitais kūrybiniais ieškotojais. Grez atmosfera – pasižyminti ramiu gyvenimo ritmu, gyvybingu socialiniu gyvenimu ir gausia prigimtinio grožio – padarėjo itin didelę įtaką jo meninei evolucijai. Justai čia jis pradėjo atlaisvinimą akademinės formalityiškumo więšioji, pasitenkindamas laisvesniais brushstroke'ais, ryškiavesnėmis spalvomis ir tiesmokesniu požiūriu į aplinką, kurią siejo per savo kūrybą.

Labiausiai ikoniniu šio laikotarpio įrodymu yra nepakeičiamas darbas In Flanders Field (1890), monumentali płynanti į tai płangio, kurį apgaubia milžiniškas aguolų lauka, skysta vėlyvo pomeriggio auksinė šviesa. Dramatiškas kadmio raudono atspalvio naudojimas, kartu su ekspresyviais Vonnohas stroke'ais ir dinamiška kompozicija, nedelsė pelnė kritikų pagarbą. Tačiau, nepaisant sėkmės parodose ir prestižiniuose kolektyvuose, In Flanders Field keliais dešimtmečiais liko neparduotas, tapdamas skausmingu atspindžiu iššūkių, su kuriais susiduria amerikiečių menininkai bandydami įtvirtinti savo ženkliškumą Europos meno pasaulyje.

Portretų ir peizažų meistras

Nors In Flanders Field išlieka jo garsiausia ir labiausiai žinomama darbo, Robertas Vonnohas kūrė itin įvairų temų spektrą, aprėpintį jo meninę veiklą. Jis itin meistriškai meistravo tiek portretus, tiek peizažus, demonstruodamas neįtikėtiną technikos ir požiūrio lankstumą. Jo portretai, dažnai pasižymintys giliu psichologiniu atspindžiu ir subtiliomis išraiškos niuansais, su ypatingu jautrumu perteikdavo savo modelių esmę. Tuo pačiu metu jo peizažai – nuo ramių kaimo vietovės scenų iki dramatiškų Prancūzijos šalies gamtos vaizdinių – rodė meistrišką šviesos, spalvų ir atmosferos valdymą.

Jo veikla Amerikos Rytinėje pakelėje taip pat buvo itin pastebima. Robertas Vonnohas mokė įvairiose institucijose, įskaitant Massachusets Normal Art School, Cowles Art School bei Bostono grožio meno muziejų, perdudamas savo meno žinias būsimoms menininkų kartoms. Jo įtaka neapsiribojo tik mokymo procesais, nes jis aktyviai dalyvavo meno bendruomenės gyvenime per parodas ir kūrybinius bendradarbiavimus.

Palikimas ir istorinė reikšmė

Robertas Vonnohas paliko tylų, bet itin reikšmingą menininkio pėdsnaktį. Jis nebuvo skambus revoliucionierius ar bet kurio konkretaus judelio šalių vedlys, o labiau meistriškas ir jautrus stebėtojas, kuris subtiliai padėjo tiltus tarp impresionizmo ir amerikiečių realizmo. Jo kūryba atspindi evoliuojančią to laiko menininkų estetiką – gebėjimą priimti naujas technikas, kartu išlaikant gilią pagarbą tradicijoms.

2010 m. retrospektyvinės parodos Čikagos ir Jangstauno (Vahoje) vėl sudomino žiūrovus, atskleisdamos jo meninės vizijos gvąrdį ir sudėtingumą. Šiandien Vonnohas savo darbus turi prestižiniuose kolekcijose visoje Šiaurės Amerikoje ir Europoje, kurie yra nepakeičiamos Amerikos meno istorijos dalies įrodas. O pagrindinis jo kūrinys, „In Flanders Field“, pagaliau radęs savo nuolatinę namus Butler Amerikos meno institute, stovi kaip galingas jo kūrybinės kelionės simbolis – gyvas priminimas apie grožį ir emocinį auksą, kurį galima atrasti net ir paprasčiuose temose.