Autorius
Gimė Manhattanas, JAV
Spalvos ir formos pionierė: Helen Frankenthaler gyvenimas ir kūryba
1928 m. Manhatane gimusi Helen Frankenthaler tapo lemiama figūra pokario Amerikos paveikslėstėje, sujungusi prieimąs Abstraktinio ekspresionizmo energiją su ramiomis spalvų laukų (Color Field) paveikslų erdvėmis. Augusi progresyvioje žydų intelektualų šeimoje – tėvui esant teisėjui, o moteriai – imigrantei iš Vokietijos – ji buvo įmerdyta į pasaulį, vertinantį tiek tradicijas, tiek inovacijas. Toka auklinėjimas paskatino tyrimų dvasią, kuri apibrėžė jos meninę kelionę. Nuo ankstyvo }vaikystės Frankenthaler gavo griežtą meno išsilavinimą: studijavo Rufino Tamayo Dalton mokykloje, vėliau tobulino įgūdžius Bennington kolegijoje su Pauliu Feeley, taip pat trumpai dirbdama Hanso Hofmanno vadovavimu. Šios formavimo patirtys padėjo pagrindus jos revoliucinėms abstrakcijos paieškoms.
„Sugotra ir nuspalvino“ revoliucija
Didžiausias Frankenthaler indėlis į meno istoriją yra neabejotinai 1952 m. sukurtas „soak-stain“ (sugotra ir nuspalvino) technikos metodas. Šis revoliucinis būdas apima pratintojo aliejaus dažų liejimą tiesiai ant pločiu ant grindų ištiesto neprimuoto drobės, leidžiant pigmentui įsivyti į pačią audinį. Tai buvo radikali atsispirimas nuo tradicinių tapybos praktikių, kurios akcentavo sluoksniuotį ir bruzdėjimą. Rezultatas – eterinė permatomos spalvos kokybė, kurioje formos lygdomos plaukiojo ir tirpo drobės audinyje. Pasirodžius tokiam kūriniam stiliui, tuo pat metais sukurtas paveikslas Mountains and Sea (Kalnai ir jūra) plačiai pripažintas kaip pagrindinis šios technikos pavyzdys – tai buvo lūžio momentas ne tik Frankenthaler karjeroje, bet ir visa aspekte abstrakčios tapybos evoliucijoje. Paveikslas su plačiomis spalvų nuplaustomis erdvėmis priminė gamtos peizažus be tiesioginės vaizduotės, užsimindamas horizontus, vandens paviršius ir geologinius darinį. Šis inovatyvus požiūris giliai paveikė tokius menininkus kaip Morris Louis ir Kenneth Noland, kurie tapo „spalvų laukų“ judėjimo lyderiais. Frankenthaler ne tiesiog tapė ant drobės; ji bendradarbiavo su ja, leydama paties materialiui dalyvauti kūrybinėje procese.
Meninės ribų išplėtimas
Nors tapybos dėka tapo garsioji dėl savo eksperimentų su nuspalvintu audiniu, Helen Frankenthaler buvo neustrans vengiančios eksperimentų menininkė. 60-metųjų pradžioje ji pasivadino akriliniais dažais, kuriuose ją traukė rytesnės spalvos ir galimybė sukurti aštesnius formų skirtus. Šis pokytis leido pasiekti didesnį kompozicijų kontroliuojamumą ir tikslumą. Tačiau jos meninė smalsumas išsivijo daug toli už tapybos ribų. Visos savo karjeros metu Frankenthaler drąsiai tyrinėjo įvairias medžiagas, įskaitant keramiką, skulptūrą, gobelenus ir grafikos meną – ypaats medžioklę. Ji net ištrykė teatraliniame dizaine, kuriodama scenografiją ir kostiumus „Royal Ballet“ ansambliui. Toks gebėjimas priimti naujus iššūkius patvirtino jos įsitikinimą, kad menas turėtų būti nuolatinio atradimų ir peržvalgos procesas. Ji nematė prigimtinės hierarchijos tarp meno disciplinų, kiekvieną iš jų vertindama kaip unikalią išraiškos galimybę.
Pripažinimas ir palikimas
Frankenthaler įtaka meno pasauliui buvo pripažintas dar anksti jos karjeroje: 1950 m. ji dalyvavo įtakingoje parodoje „Fifteen Unknowns“ bei 1951 m. turėjo savo pirmąją solo parodą „Tibor de Nagy“ galerijoje. Po to seko didžiosios retrospektyvinės parodos, įskaitant parodas Jüdiskame muziejuje (1960), Whitney mokykloje Amerikos meno (1969) ir išsiarengusią eksponavimą 1989 m. 1966 m. ji atstovavo Jungtines Amerikos Valstijas prestižingoje Venecijos bienalėje, taip dar stiprinant savo tarptautinę reputaciją. Jos indėlis buvo oficialiai pripažintas gavlė 2001 m., pelniau Nacionalinį meno medalu. Helen Frankenthaler mirė 2011 m., palikdama milžinišką ir įtakingą kūrybinį palikimą, kuris vis dar įkvepia menininkus šiandien. Helen Frankenthaler fondas, įsteigtas jos gyvenimo metu, lieka atsidavęs viešųjų interesų skatinimui per regėjimo menus ir jos kūrybinio palikimo išsaugojimui. Jos paveikslai dėliojami didžiuosiuose muziejų kolekcijose visame pasaulyje, tarnaujant kaip įkvėpimo šaltinis jos nepaisantiems laikui vizionieriškumui ir inovatyviams dvasiai. Ji prisimenama ne tik dėl savo techninių išradimų, bet ir dėl savo lirinės jautrumo – savybės, kuri suteikia jos abstrakčioms kompozicijoms emocinį rezonansą, viršijantį stilistines ribas.
Muziejus
Parodoma vietoje Durham, JAV
Dialogas per laiko venykas: Nasher Museum of Art at Duke University siela
Įžengti į Nasher Museum of Art at Duke University – tai bước į erą, kurioje istorijos ir modernumo ribos tirpsta, o jų vietai atsiveria gilus, nenutrūkstamas dialogas tarp skirtingų epochų. Įsikurius šioje institucijoje pačioje Šiaurinės Karolinos Durhamos širdyje, čia ne tik eksponuojami objektai; čia kuriamas susitikimas tarp žiūrėtojo ir itin plaučios žmogaus kūrybiškės spektrumo. Muziejus tarnauja kaip tiltas, jungiantis senovės prekolumbinių civilizacijų šauksmus su gyvu, dažnai provokuojančiu šiuolaikinės pasaulinės menui pulsu. Nuolat išmintingam kolekcionieriui ar estetinės grožio mylėtojui Nasher pasiūlo daugiau nei tiesiog galerijos lankymą – jis suteikia intelektualią prieglobštį, kur kiekvienas artefaktas ir audinys tampa pasakojimų, kultūros ir transformuojančių minčių vežiokle.
Muziejaus kolekcija yra kvapą gniaužiantis žmogaus pasiekimų audinys, pasižymintis neįtikėtinu pločiu. Čia galima pasimėginti mezgė prasmę nuo delikatmios Majų keramikos tikslumo, kur sudėtingi glifai atveria langą į archajišką kosmologiją, iki ritminių Peru tekstilių darna, įtvirtinančių šimtmečius trukusios protėvių išminties ir meistriškos rankos pėdsakus. Tačiau vaikštinėjam išvien per galerijas, ši senovinė pagarba sklandžiai persipina į šiuolaikinę elektrinę energiją. Šiuolaikinės kolekcijos dalys yra tiesiog galingos, pristatydamos tokių vizionierių kūrybą kaip
Ai Weiwei
,
Kerry James Marshall
, ir
Nina Chanel Abney
. Šie darbai nesvėrina iš šios mūsų eras sudėtingumo; priešštarauja jie socialiniams ir politiniams peizažams su žvėsliška, nepalengvinta grožiu, kuris skatina stebėtoją žvelgti giliau.
Architektūrinė elegancija ir šviesos menas
Fizinė ši išskirtinės kolekcijos patalpa yra tiek pat meno kūrinys, kaip ir jos sėlinčios brangybės. Sukurtas žinomio architekto
Rafael Viñoly
rankomis ir užbaigtas 2005 metais, muziejaus struktūra yra modernios architektūrinės vizijos meistriškumas. Pastatas pasižymi tyčiniu plačių langų naudojimu ir gausia natūralia šviesa, kuri padeda ištrinti sienas tarp vidinių galerijų ir išorinio pasaulio. Šis apšvietimas daro daugiau nei tiesiog apšviečia; jis įkvepia gyvybę meno tekstūroms, kuriant dinamišką aplinką, kurioje šešėliai ir šviesos takai keičiasi su praeinančiomis valandomis. Interjero dizaineriams ir architektams muziejus stovi kaip pirmybės pavyzdys apie tai, kaip erdvė gali būti sukonstruota siekiant sustiprinti objekto emocinį rezonansą, skatinti atvirumo ir atradimų atmosferą.
Ši architektūrinė genialybė kiltina iš dovanojimo ir transformacijos palikimo. Nors institucijos šaknys siekia 1969 metų, kai ji buvo Duke University Museum of Art – pradinėje stadijoje sutelkiant dėmesį į neįtikėtinus viduramžių brangumus iš Ernest Brummer kolekcijos – būtent transformatyvus alumno
Raymond Nasher
prisidėjimas iškovojo muziejui dabartinę šlovės būklę. Šis lūžio momentas leido sukurti modernų lankytiną objektą, kuris gerbia praeitį, kartu agresyviai siekdamas ateities. Muziejaus evoliucija atspindi įsipareigojimą aukščiausioms vertybėms, evoliucionuodamas iš specializuotos saugyklos į pasaulinį kultūrinį švyturį, švenčiantį įvairių meninių tradicijų susipamdymą.
Gyva atradimų institucija
Tai, kas tikrai išskiria Nasher Museum, yra jo atsisakymas išlikti statišku. Tai nuolat judanti institucija, pasižyminti parodomis, kurios gilina netikėtą teminę prasmę. Nuo ritminės vinilo kultūros įtakos tyrinėjimo ekspozicijoje
„The Record“
iki išaukštingo stilingumo šventės kūrybai, kuriai priklauso
Barkley L. Hendricks
, muziejaus programėlė sukurta provokuoti ir įkvėpti. Recencijos apie jėgų dinamiką amerikiečių indėnų pop meno ir vidurinio amžiaus abstrakcijos srityse demonstruoja kruopščiai suplanuotas pastangas iškelti balsus, kurie dažnai yra praleisti šalia, užtikrinant, kad muziejus išliktų šiuolaikinio kultūrinio dialogo priekyje.
Tiems, kurie ieško įkvėpimo senovės ir naujienos sintezėje, Nasher Museum siūlo nepanašią patirtį. Tai vieta, kurioje senovinis ir avantgardinis egzistuoja tobulame pusiausvyroje, kvindamas kiekvieną lankytoją apmąstyti meną už geografijos ar chronologijos ribų. Nesvarbu, ar jus traukia techninis šimtmečius trinkančios audinio meistriškumas, ar politinis aktualumas modernioje instaliacijoje, Nasher žada susitikimą, kuris yra tiek intelektualiai skatinantis, tiek vizualiai užburiantis.
