Autorius
Gimė Filadelfija, Jungtinės Aplinkos šalys
Rašytinis gyvenimas ir išsilavinimas
Gimimas: 1835 m. gegužės 11 d., Filadelfijos, Jungtinės Waltos
Mirtis: 1900 m. vasario 3 d., Romas, Italija
Šeimos apriboti informacija: Gimė į prabangę šeimą – jo tėvas, Jonas Haseltine, buvo sėkmingas verslininkas, o motina, Elizabeta Šin Haseltine, amatiūras kraštotinis paėžovė.
Formali išsilavinimas: Gaido ankstinę išsilavinimą „Pennsylvania“ universitete, prieš pereidamas į Harvardų universitetą, kur baigė studijas 1854 m.
Pirmos ekspozicijos: Pirmai parodė savo darbą „Pennsylvania Academy of Fine Arts“ 1855 m.
Europos įtakos ir meninis vystymas
Europos kelionės (1857–1864): 1857 m. iškelia į Europą, prisijungęs prie amerikiečių paėžovų kolonijos, studijuojančių Düsseldorfe, Vokietijoje. Išplėjo žemės apylinkes, Reino dalinę, Šveicariją ir Italiją.
Düsseldorf švietimo įtakos: Susidarius su europine meninėmis tradicinėmis, pažeidė jo stilius. Düsseldorfio mokykla pabrėžia akivarišką išdėstelę ir realistišką atvaizdavimą.
Meninis stilius ir žymūs kūriniai
Luminizmas ir realizmas: Dvarbės, pažymėtos luministine savybe – dėmesys užfiksuoti šviesos ir atmosferos efektus išdėstelę tikslumu, yhgiungtas su stipriu realismo jausmu.
Susisauga su „Hudson River School“: Atspindi „Hudson River School“ tradiciją, gaudindamas amerikieško kraštotinis grožį ir didingumą.
Tema: Pagrindinės temos apima jūrinės scenos iš Naujos Anglijos (ypač Nahantije, Massachusetts) ir itališki kraštotiniai, įskaitant vaizlius iš Kaprio ir Venecijos.
Žymūs kūriniai:
Po lietus – Nahantis, Massachusetts
Durgos takas Nahantije, Massachusetts
Kaprio salė: Faraglioni
Sen Malo, Britanija
Takai Narragansette 1
Techninė įguda: Matoma kruopštame dėmesime atsižvelgti į detalę, subtilių šviesos ir šešėlio diapazonus bei bendras atmosferinės perspektyvos jausmas.
Vėlesnis gyvenimas, palikta medžiaga ir šeima
Grįžimas į Ameriką ir Europos gyvybė: Grįžęs į Filadelfiją 1858 m., jis apgyvendinosi ilgai Romas, Italijoje.
Prisijungimas prie meninių organizacijų: 1860 m. buvo išrinktas „National Academy of Design“ asociatu, o 1861 m. – pilnas akademikas.
„Saint Paul’s Church“ įkūrimasjas narys: Buvo įkūrimo narys „St. Paul's Within the Walls“ episkopalioje bažnyčioje Romo.
Šeimos palikta medžiaga: Jo sūnus, Herbert Chevalier Haseltine, pasipožino kaip skulptorius, specializuojantis į žuožių figūras.
Mirtis ir užegynimas: Mirė nuo plauemonijos Romo 1900 m. ir yra užegintas „Protestant Cemetery“ Romo.
Istorinė reikšmė
Įvyka luminizmo vystymui: Telpė didelę vaidmenį populiarinti ir परिūpinti luministinį stilių.
Susvietimas Europos ir Amerikos tradicijomis: Integruoja europines technikas su amerikieško kraštotinis paėžovės jausmu.
Detali pobūčiavimas nature: Kruopščiai išdėstelėti natūros vaizdai suteikia vertingų vizualinių įrašų apie kraštotinius, kurie pasikeičė laiku.
Įtaka ateities paėžovėms: Pabrėžiamas atmosferos efektai ir realistiškumas įtakojo vėlesnių kartų amerikiečių kraštotinis paėžovėms.
Muziejus
Parodoma Detroit, United States of America
Detroito Instituto Menų Muziejus: Miesto Atgarsiai
Detroito Instituto Menų Muziejus (DIA) – tai ne tik meno kūrinių saugykla, bet ir gyvas liudijimas apie atsigavimą, pramonės jėgą bei neslūgstantį Detroito džiaugsmą. Įkurtas 1883 m., kaip nedidelis europiečių tapybos rinkinys – sąmoningas kultūrinio siekio aktas augančiame amerikietiškoje šalyje – DIA išaugo į vieną iš Amerikos pirmųjų meno institucijų. Tai ne tik sienos, pušėmėmis margintos drobės; tai yra galinga pilietinės didžybės simbolis, svarbus kultūrinis regiono ramsčius ir vieta, kurioje tepteliai šneka apie Detroito sudėtingą praeitį bei vilties ateitį. Pats pastatas – tai iškart atkreipiantis dėmesį Beaux-Arts stiliaus statinys, apdovanotas balto marmuro fasadu, kuris spinduliuoja ramybę ir įspūdingumą. Paul Philippe Cret sukurtas 1932 m., jo didelė mastelis atspindi miesto ambicijas per pramonės bumo laikotarpį, o sąmoningas natūralios šviesos panaudojimas visame muziejuje buvo sumanymas sukurti kontempliatyvią atmosferą lankytojams, skatindamas juos užuosti aplinkinius grožius. Vėlesnės plėtros sėkmingai integruotos į originalų dizainą, išlaikant harmoningo balanso ir erdvumo jausmą – tai liudija DIA įsipareigojimą išsaugoti savo palikimą, kartu priimant pokyčius.
Muziejaus širdis yra nuostabiai įvairi kolekcija, kurią sudaro tūkstantmečiai ir kontinentai. Kelionė prasidėjo su europiečių meistrų dėmesiu – Van Gogho emocingais savimi portretais, Moneto spindinčiomis peizažais bei Rembrandto dramatiškais portetais – kiekvienas kūrinys atveria duris į žmogaus patirtį. Tačiau bėgant laiku DIA sąmoningai išplėtė savo ribas, apimdama amerikietiškąją dailę, Afrikos skulptūras, Azijos keramikos dirbinius, Amerikos indėnų tekstilės audinius ir kūrinius iš viso pasaulio. Ypač reikšminga yra General Motors Centro afrikiečių meno pridėjimas, kuris sustiprina muziejaus įsipareigojimą atstovauti visoms žmogaus kūrybos dimensijoms bei skatinti diskusijas apie kultūros paveldą. Pastebimos kolekcijos apima John James Audubon kruopščiai detalizuotus ornitologinius iliustracijos, suteikiančius įžvalgos į XIX amžiaus natūralizmą; George Caleb Bingham’o vaizduotės kupinus kaimo gyvenimo atvaizdus, pavyzdžiui, „The Checker Players“, kuriame užfiksuota nesenstančią socialinės interakcijos sceną; bei Mary Cassatt’s impresionistinius paveikslus, atspindinčius jos epochos energingas menines sroves. Be šių ikoninių darbų, muziejus didžiuojasi įspūdinga senovės Egipto artefaktų kolekcija – įskaitant jaudinančius reljefinius motinos liūdesio vaizdus bei statybos meistro sėdinčio skulptūrą – kviečiančią apmąstyti mirties ir visuomeninių ritualų temą.
Rivera Freskos: Nacionalinis Lobis
Tačiau būtent Diego Rivera monumentalios Detroito pramonės freskos galbūt labiausiai apibrėžia DIA identitetą. Užsakytos muziejui 1932 m., kaip dalies Works Progress Administration (WPA) programos, šie kolosalūs freskai nėra tiesiog miesto pramonės kraštovaizdžio vaizdai; tai yra visceralus amerikietiško darbo, naujovių ir kartos, susiduriančios su progresu bei jo pasekmėmis, kronikos. Užimantys daugiau nei 2000 kvadratinių pėdų plotą, freskos vaizduoja Detroito gamybos pramonės evoliuciją – nuo geležies rūdos kasyklų iki automobilių fabrikų – per seriją dinamiškų scenų, kuriose dalyvauja įvairūs darbininkai ir inžinieriai. Rivera meistriškai naudojasi spalva, perspektyva bei simbolizmu, sukurdama galiingą pasakojimą, šlovinantį amerikietiškosios pramonės išradingumą, kartu pripažindamas darbo jėgos susiduriančias problemas. Nacionaliniu istorijos paminklu paskelbtas Detroito pramonės freskos ir toliau sukelia mintis bei skatina diskusijas apie Detroito sudėtingą istoriją bei besikeičiantį darbo ir kapitalo santykį. Tai Rivera meninis vizionieriavimas ir svarus priminimas apie miesto pramoninį praeitį.
Amerikietiškojo meno šventovė
DIA įsipareigojimas parodyti įvairias balsas tęsiasi toli už jo garsiosios europiečių kolekcijos. Muziejus nuolat patenka tarp trijų geriausių šalies pagal savo išskirtinį amerikietiškąjį meno turimą turtą, kuriame yra tokie dideliai veikėjai kaip Frederic Church, su savo plačiais peizažais, užfiksuojančiais Amerikos gamtos didybę; Georgia O'Keeffe, kurios ikoniniuose gėlių ir dykumos kraštovaizdžių artimųjų planų vaizduose perėjo modernus menas; bei John Singleton Copley, žinomas dėl savo Bostoną elitui atstovaujančių figūrų portretų. Muziejaus kolekcijoje taip pat yra reikšmingi Amerikos indėnų menininkų darbai, kuriuose pateikiami sudėtingi karoliukais apdovanoti audiniai ir tekstilės, atspindintys įvairių genčių turtingas kultūrines tradicijas. Naujai įsigijusios puikių Amerikos indėnų keramikos kolekcijos dar labiau praturtina šį muziejaus skyrių, suteikdamos vertingų įžvalgų apie bendruomenių meninius ir dvasinius tikėjimus. Muziejas deda visas pastangas išsaugodamas ir puoselėdamas amerikietiškąjį meną, užtikrindamas jo svarbą mokslininkams, menininkams bei meno entuziastams.
Architektūrinis grožis ir nuolatinis tobulėjimas
DIA architektūrinis grožis tęsiasi ne tik už įspūdingo fasado. Interjero erdvės kruopščiai suprojektuotos, kad papildytų meną, sukuriant pagarbos ir kontempliatyvumo atmosferą. Šviesos, erdvės ir medžiagos naudojimas yra sąmoningas, pagerinantis žiūrėjimo patirtį bei skatinantis gilesnį ryšį su menu. Naujausios rekonstrukcijos buvo nukreiptos į lankytojų patogumų gerinimą, konservavimo priemonių plėtimą bei erdvių parodoms ir bendruomenės įsitraukimui kūrimą. Muziejas deda visas pastangas užtikrindamas prieinamumą visiems, kad galėtų mėgautis jo kolekcijomis ir programomis. Be to, DIA išlieka įsipareigojusi nuolatiniam plėtimuisi ir rekonstrukcijai, atspindėdama Detroito pačią revitalizaciją. Muziejaus politika suteikti nemokamą įėjimo bilietą Wayne, Oakland ir Macomb apygardžių gyventojams pabrėžia jo įsipareigojimą padaryti meną prieinamu visoms bendruomenės dalims – tai yra galinga įtraukumo ir demokratinio kultūros prieinamumo deklaracija.
