Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) (1847) – tai tapinys, dėl kurio labiausiai žinomas Auguste Clésinger; jis priklauso muziejui Musée d'Orsay, miestui Paris. Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) (1847) ir Woman Bitten by a Snake (1847) užbaia labiausiai mylimų plėtojamų paveikslų trio. Mūsų kataloge yra 10 darbų autoriaus Auguste Clésinger. Štai 10 garsiausiųjų: su metais, muziejumi ir kiekvieno płatinio pasakojimu.
Rangos vieta nulegiama pagal mūsų populiarumumo balas, kurį sudaro kiekvieno kūrinio paieškos, apsilankėjimai ir užsakėjimai. Atnaujinta lapkritis 2026. Kiekvieną šioje pusėje esantį paveikslą galite užsisakyti kaip rankų darbą – aliejuje ant lino drobos atspirtį, arba kaip aukščiausios kokybės meninį spausdinį, pagamintą jūsų pasirinktu dydžiu.
In the grand, gilded halls of the 1847 Paris Salon, few works ignited as much fervent debate and whispered scandal as Auguste Clésinger’s Woman Bitten by a Snake (*Femme piquée par un serpent*). This breathtaking marble masterpiece does not merely sit in stillness; it writhes with a visceral, almost cinematic energy that captures the viewer in a moment of sudden, sharp agony and profound ecstasy. The sculpture depicts a nude…
In the grand, gilded halls of the 1847 Paris Salon, few works ignited as much fervent debate and whispered scandal as Auguste Clésinger’s Woman Bitten by a Snake. This breathtaking marble masterpiece does not merely sit in stillness; it writhes with a visceral, almost cinematic energy that captures the viewer in a moment of sudden, sharp agony and profound ecstasy. The sculpture depicts a nude woman, her body contorted in…
Auguste Clésinger’s 1847 marble sculpture, *Woman Bitten by a Snake*, is far more than a depiction of a dramatic, even unsettling, scene. It’s a potent distillation of Neoclassical ideals colliding with the burgeoning currents of Realism and Romanticism, a work that ignited controversy upon its debut at the Paris Salon and continues to hold an undeniable allure. The sculpture captures a moment of exquisite torment – a reclining nude female…
To stand before the likeness of Madame Sabatier is to encounter a moment suspended in time—a breath held between classical grace and quiet introspection. This marble bust, executed by Auguste Clésinger, transcends mere portraiture; it is an embodiment of refined elegance. The subject’s countenance, captured with such meticulous attention, invites the viewer into a world of serene contemplation. One cannot help but feel the weight of history settling upon those…
Auguste Clésinger’s Angel of Grief: A Baroque Echo in Marble The sculpture “Angel of Grief,” created by Auguste Clésinger in 1850, stands as a poignant testament to the artist's mastery of Baroque aesthetics translated into Neo-classical form. Commissioned for the tomb of Euterpe, the muse of music, Frédéric Chopin’s beloved wife, this monumental marble piece embodies profound sorrow and spiritual contemplation—themes deeply rooted in the artistic sensibilities of its time.…
Pan ist in der griechischen Mythologie der Gott der Hirten. Er ist ein Mischwesen, mit dem Oberkörper eines Menschen und dem Unterkörper eines Widders oder eines Ziegenbocks. Immer wieder findet man Darstellungen Pans in der Kunst. Im christlichen Mittelalter wurde er aufgrund seiner Attribute der Bocksfüße und Kopfhörner dämonisiert und somit häufig als Teufel dargestellt. Die hier abgebildete Figur eines Pans mit brauner Patina ist aus Bronze gegossen und stammt…
Ketverios dažniausiai pasitaikančios šių plėstinių temos, kiekvienos su geriausiu pavyzdžiu.
7 muziejai, kuriuose saugoma daugiausia šioje pusėje esamų paveikslų.
| Muzejaus | Miestas | Auguste Clésinger darbai | Šiojo sąrašo paveikslai |
|---|---|---|---|
 Musée d'Orsay |
Paris | 4 | Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent), Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent), Woman Bitten by a Snake |
 Saint-Sulpice |
Paryžius | 1 | Angel of Grief |
 Los Angelos apygardos meno muziejus |
Los Anželesas | 1 | Mounted Herdsmen and Bulls in the Roman Countryside |
 Musée de Picardie |
Amienas | 1 | Leda and the Swan |
 Germanisches Nationalmuseum |
Nurnbergas | 1 | Sitzender Pan |
 Église de la Madeleine |
Bésonçon | 1 | Entombment |
 Museum Celda de Frédéric Chopin y George Sand |
Valldemossa | 1 | Chopin |
In the grand, gilded halls of the 1847 Paris Salon, few works ignited as much fervent debate and whispered scandal as Auguste Clésinger’s Woman Bitten by a Snake…
Auguste Clésinger’s Angel of Grief: A Baroque Echo in Marble The sculpture “Angel of Grief,” created by Auguste Clésinger in 1850, stands as a poignant testament to the…
Pan ist in der griechischen Mythologie der Gott der Hirten. Er ist ein Mischwesen, mit dem Oberkörper eines Menschen und dem Unterkörper eines Widders oder eines Ziegenbocks. Immer…
Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) (1847), Musée d'Orsay, Paris. Sekia Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) (1847) ir Woman Bitten by a Snake (1847).
Auguste Clésinger, gimęs 1814, buvo 33 metų amžiaus: Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) datuojamas 1847 m.
Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent), Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent), Woman Bitten by a Snake, Madame Sabatier, Angel of Grief, Mounted Herdsmen and Bulls in the Roman Countryside, Leda and the Swan, Sitzender Pan, Entombment ir Chopin. Kiekvienas viršuje esančiame reitinge nurodytas platinas yra su nurodyta gamybos metų ir muziejaus informacija.
Mūsų kataloge yra 10 Auguste Clésinger darbų, datuoti nuo 1847 iki 1878.
Daugiausia – Musée d'Orsay (Paris), Saint-Sulpice (Paryžius) ir Los Angelos apygardos meno muziejus (Los Anželesas); viršuje esančiame sąraše nurodytas kiekvienas muziejus ir jo plėtojimo darbai.
1840s laikotarpiu, kurio metu buvo pateikta 4 iš 10 šioje pusėje esančių darbų, tarp jų buvo Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent).
Čia esamasis plėslas yra Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) (1847), o vėliausias – Sitzender Pan (1878).
Sculpture (3) ir Classical art (2) iš 10 šioje pusėje esamų darbų.
Marble, naudojamas 3 iš 10 šioje pusėje esančių darbų.
Musée d'Orsay, Paris kolekcijoje yra 4 šioje pusėje esančių veikalų, iš jų – Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent), Woman Bitten by a Snake (Femme piquée par un serpent) ir Woman Bitten by a Snake.
Taip. Kiekvieną šioje pusėje esantį paveikslą galite užsakyti iš jo individualios puslapio versijos kaip ranku dažytą aliejinį reprodukciją arba kaip aukščiausios kokybės spausdinį pasirinktuoju dydžiu.
Auguste Clésinger gyvenimas buvo neatsiejamas nuo meno, kurį formavo jo šeimynės šaknys. Gimęs 1814 m. spalio 22 d. Prancūzijoje, Besansone, jis nuo ankstyvo childhoodi paties tapo menininkų aplinkos dalimi. Jo tėvas, skulptorius Georges-Philippe Clésinger, suteikė jam pirmąsias menines mokslus, įsidraukė į jo kūrybinį suvokimą ir padėjo tvirtą pagrindą, kuris vėliau išsivelskė į unikalią skulptūrinę estetiką. Ši ankstyva patirtis suteikė jam neįtikėtiną suvokimą apie skulptūros technikas ir formos gražą, leidžiančią jam vėliau meistriškai manipuliuoti medžiaga.
Meno kelias Auguste Clésinger per XIX amžių buvo dinamiškas ir nuolatos evoluojantis. Nors jo kūrybos pradžioje dominuojavo neoklasikinės principai, jis nepažuvo tradicijų, o drąsiai įterpė į savo darbus realizmo ir romantizmo elementus. Jo stilius pasižymėjo techniniu tikslumu, kuris suderinamas su neįtikėtina emocine intensyvuma. Skulptūros Clésinger's dažnai pasakoja dramatiškas pasakojimus ir vaizduoja jausminę, sensualią kūrybą, demonstruojant anatominę meistriškumą ir formos gyvybingumą.
Vienas iš garsiausių ir skandalistiškiausių jo darbų, „Žvėrį suėdama moteris“ (1847), sukūrė tikrą sensaciją Paryžiaus Salone dėl savo dramatiško realizmo ir erotiškų atspalvių. Šis kūrinys buvo modeliuojamas naudojant Apollonie Sabatier gyvybiškus lieždiklius, o vėliau tai padidino jo reputaciją kaip žmogaus grožio ir jausminio pratimų meistro, kurį patvirtino ir kitas marmuro portretas „Madame Sabatier“ (1847).
Clésinger's kūryba taip pat pasižymėjo giliu pietišku pojūčiu, kurį puikiai atvaizduoja Chopino funerarinis monumentas (1850). Šis baltas marmuro monumentas, įkūrintas po kompozitoriaus Frédéric Chopino mirties, yra liepsmota atsidavimas muzikantui, esantis Père Lachaise kapelose. Kiti jo darbai, tokie kaip „Skaivės angelas“, įkūnija barokų dramą ir paties skausmo gylį. Be to, jis sukūrė bustus išckiausių asmenų, tokių kaip Rachel Félix ir Théophile Gautier, bei statują Louise of Savoy.
Meno pasaulyje Clésinger buvo ne tik kūrėjas, bet ir intelektualinių aplinkų dalis. Jo ryšiai su Apollonie Sabatier, salonų vedėja ir kelių išckiausių menininkų, įskaitant Charles Baudelaire'ą, bei vėliau paskutinis santuoka su Solange Dudevant, George Sand dukra, suteikė jam ypatingą vietą prancūzų kultūros elito viduryje. Jo darbai atspindi XIX amžiaus Prancūzijos meno sūdvę, jungdami neoklasikizmą su gimstančiu realizmu. Už savo talentą jis buvo apdovijotas Lenkės Garso (Légion d'honneur) kryželiu 1849 m. ir pakeltas į pareigūnus 1864 m. Auguste Clésinger mirė 1883 m. sausio 5 d. Paryzuje, tačiau jo skulptūros, dabar eksponuojamos tokios institucijos kaip Musée d’Orsay, ir toliau keliaują emocinę revoluciją savo techniniu meistriškumu ir dramatišku poveikiu.
Gedimo data: 1814 m. spalio 22 d., Besançon, Prancūzija.
Auguste Clésinger buvo gimęs meninei šeimoje; jo tėvas, Georges-Philippe Clésinger, buvo skulptorius, kuris suteikė Auguste pagrindinį meninę mokymą. Ši ankstyva artumo aplinkos įtampa jam įsidiegsėjo tvirtą skulptūros technikų ir estetiškumo suvokimą, tapusi jo kūrybos pagrindu.
Auguste Clésinger meninis evoliucionavo per XIX amžių, prad_{\i}iai neoklasicizmo principus priimant, tačiau v_{\i}liau į savo kūrybą įtraukiant realizmo ir romantizmo elementus. Jis meistriškai sujungė techninį tikslumą su emociniu intensyvumu, suteikdamas savo darbams neapgamintą gyvybę. Jo skulptūros dažnai atskleidžia dramatiškas naracijas ir jausmų kupinas figūras, demonstruodamos išskirtinį anatomijos ir formos suvirtiniškumą.
Auguste Clésinger kūryba yra kupina dramatiškumo ir emocinės įkutės, kurią geriausiai atskleidžia jo mostriški darbai. „Gyvatės suėdama moteris“ (1847 m.) – ši skulptūra Paryžiaus Salone sukūrė tikrą sensaciją dėl savo drastiško realizmo ir erotiškų atspalvių; ji buvo modeliuota naudojant Apollonie Sabatier gyvą lieždikį. Tuo pačiu metu gimė ir „Madame Sabatier“ (1847 m.) – marmuro portretas, kuris dar labiau utvirtino Auguste Clésinger reputaciją kaip meistro, gebančio įamžinti grožį ir jausmingumą.
Be erotiškos kūrybos, skulptorius sukūrė ir gilių emocijų kupinus monumentus. Šopeno funerarinis monumentas (1850 m.), užsakytas po kompozitoriaus Frédéric Šopeno mirties, yra nuošmirdi ir jausminga muzikos maestro atsidavimo tribute, stovintis Père Lachaise kapenose. Kitiems jo meistriškumo pavyzdžiams priklauso „Skausmo angelsas“ – giliai barbūrinė skulptūra, įkūnijanti baroko dramą ir patos. Auguste Clésinger taip pat kūrė bustus iš ženklių asmenų, tokių kaip Rachel Félix bei Théophile Gautier, bei statują Louise of Savoy.
Auguste Clésinger kūrybos kelias prasidėjo šeimoje, kurioje menas buvo kasdienybė; jo tėvas, skulptorius Georges-Philippe Clésinger, suteikė jam pirmąsias menines pagrindas ir padėjo pamatus būsimai meistriškmei. Tačiau jo gyvenimas ir menas buvo neatsiejami nuo pulsuojančio intelektualumo ir prabangos, kurį suteikė ryšiai su Apollonie Sabatier – salonų vedėja ir kelių išmatomiausių menininkų, įskaitant Charles Baudelaire, mylimąja, kuri suteikė Auguste prieigą prie aukščiausios intelektualinės ir meninės elitos. Dar glaudesnį ryšį su literatūros pasauliu jis užmezgė 1847 metais, kai susituokė su Solange Dudevant, garsios George Sand dukra, taip tapdamas neatsiejami prancūzų kultūros ir intelektualinės visuomenės dalimi.
Auguste Clésinger kūryba yra XIX amžiaus Prancūzijos meno sūkurio atspindys, kurioje klasicizmo principai nuobliai susitinka su gimstančiais realizmo tendencijomis. Šis meninis tiltas tarp senovės idealų ir naujosios realybės suteikė jo darbams ypatingą gyvybingumą. Už savo išskirtinį talentą jis pelnė aukščiausią pripažinimą: 1849 metais jam suteiktas Lenkimo ordino (Légion d'honneur) riterio kryžius, o 1864 metais jis buvo pakeltas į pareigono rangą.
Jo skulptūros iki šių dienų sulaukia pasaulinio susidomėjimo dėl neįtikėtino techninio meistriškumo, emocinio gylio ir dramatiško poveikio, kuris geba sujaudinti žiūrovą. Šie meistriški darbai šiandien yra saugomi ir eksponuojami tokiuose prestižiniuose muziejuose kaip Musée d’Orsay, tapdami neįklausojamo meno pavyzdžiais.
Auguste Clésinger
atidarei paskutinį savo gyvenimo lapą 1883 m. sausio 5 d. Paryzjuje, o jo atminktinti yra Père Lachaise kapeliare.
