Harvard Art Museums istorija
Harvard Art Museums yra neatsiejama Harvardo universiteto dalis. Ši institucija savo dabartinę formą įgavo 1983 metais, kai buvo suvienytos trys skirtingos institucijos. Šis susidvejimas apjungė 1895 m. į kuruluşį Fogg Museum, 1903 m. į kuruluşį Busch-Reisinger muziejų bei 1985 m. į kuruluşį Arthur M. Sackler muziejų.
Šių kolekcijų kilmė atspindi ilgalaikį įsipareigojimą mokslinei studijai ir žmogaus išraiškos pavyzdžių saugomybei. Nors anksčiau muziejai buvo atskiri, jų galutinis sujungimas sukūrė vieną, vientisą instituciją. 2008 metais institucijos pavadinimas buvo papasiekinamas, o iš oficialaus titulo buvo pašalintas žodis „Universitetas“.
Šių kūrinių egzistencija Kembridžo kampuse leidžia vykti nuolatinį dialogą tarp skirtingų epochų ir tradicijų. Kiekvienas komplekso muziejus suteikia unikalią perspektyvą visumai, apimdančią spektrą nuo XIX amžiaus pagrindinių studijų iki naujausių įsigijimų. Šios vietos istorija yra ilgiškas kaupimo procesas, baigiantis galutiniu strukturiniu vienybe.
Architektūrinis dizainas ir stiklinis takas
Fizinis Harvard Art Museums egzistencija yra Renzo Piano rankos kūrinys. Jo projektas atnaujintas pastatą Quincy gatvėje, nro. 32, suvienodavo tris muziejus į vieną vientisą kompleksą. Ši struktūrinė integracija padidino laisvą galerijų erdvę net 40 %. Architektūra siekia apšviesti praeitį per samties inovacijas, kurios sukuria sklandų perėjimą tarp istorinės pagarbos ir modernios formos.
Struktūrinio kūrinio ryškiausias elementas yra stuburo piramidės formos stogas. Ši stiklo apvaluta karūna atrodo plaukiojanti virš vidinio kiemo. Saulės šviesai prasidėjus filtruoti per konstrukciją, ji apgaubia vidines galerijas švelnia, natūralia šviesa. Ši skaidrumo jėga kuria gyvą ryšį tarp viduje esančios meno ir aplenkos pasaulio, todėl meno kūrinių apžiūra tampa bendra patirtimi su pačia gamta.
Fogg Museum kolekcija
Kaip šio komplekso pagrindas, Fogg Museum saugo palikimą, kurio šaknys siekia iki 1873 metų. Kolekcija yra visame pasaulyje garsėjanti dėl savo Vakarų tapybos lobio, siūlanti erdvę, kurioje per originalių kūrinių buvimą jauti tikrą istorijos svorį. Šių sienų viduje galima atrasti dieviškas Italų Renesanso proporcijas, ypač veikslose Botticellio ir Raphaelio. Šie tapiukai yra fizinės būdities kūriniai, kurie savo kompozicija ir istorine svoriu priverčia žiūrovą sustingti ir skliaustyti dėmę.
Be didelių formatų plūtinų, muziejus saugo reikšmingą piešinių ir fotografijos kolekciją. Šie darbai suteikia intymesnį susiaukimą su kūrėjo rankos šūliu bei vizualinės wahros evoliucija. Linijos tikslumas ar subtilus fotografinio spausdinimo gradacija suteikia tylų kontrastą didelėms tapyboms. Štai keletas kūrinių, esančių šioje kolekcijoje:
- House of the Customs Officer, Varengeville, apie 1870 m. – Claude Monet
- Le Stryge, 1853 m. – Charles Meryon
- Untitled, 1960 m. – Hedda Sterne
Kolekcijos galybė leidžia studijuoti, kaip šimtus metų bėgant buvo interpretuojami šviesa ir forma. Stoti prieš šiuos daiktus yra savaip liudyti Vakarų meno vystymą per jo pačias, pamakingiausias elementus.
Arthur M. Sackler muziejus
Arthur M. Sackler muziejus atveria langą į Azijos, Islamo pasaulio ir senovės Artimųjų Rytų meno tradicijas. Šioje erdvėje dėmesio centras persikeliuoja į kinų kaligrafijos subtilią tikslumą bei ramią japoniškų litografijų pr presence. Šie objektai yra tarsi fiziniai pėdsantai ilgalaikių estetinės praktikos, suteikdami galimybę tiesiogiai susidurti su kūrėjo rankos šūliu skirtingais laikais ir geografinėmis eromis.
Kolekcijos apimtį ištiesia kelionę į senovės Artimuosius Rytus, kur materialūs praėjusios civilizacijų palikinimai griažtai ilsi](a) ramiame ramybėje. Būdama didelios kolekcijos, kurioje sukaupta apie 250 000 įvairių medžiagų eksponatų, dalis, šis muziejus leidžia studijuoti, kaip forma ir funkcija evoliucionavo per įvairius kultūrinius akmenykus. Šių kūrinių egzistencija kviečia į lėtą, sklandžią stebėjimą, atsklebiant subtilius linijų ir medžiagų subtilybes, kurios apibrėžia šias tradicijas.
Meno kolekcijos šedevrai
Tokio kūrinio kaip Claude Monet House of the Customs Officer, Varengeville buvimas suteikia ypatingą galimybę pasijusti prancūzių kranto šviesą. Netoliese atmosfera keičiasi į Charles Meryon 1853 m. sukurtos Le Stryge psichologinę svorį. Šie darbai galerijose egzistuoja kaip fiziniai inkai, reikalaujantys tylios dėmėsio į tai, kaip pigmentas susitinka su paveikslų paviršiumi.
Kolekcijoje taip pat saugomi svarbūs Japonijos ir Rytų Azijos tradicijų pavyzdžiai, kurie kviečia į lėtesnį, skliaudžiamą stebėjimo tempą. Suzuki Kiitsu 1835 m. sukurtas Mount Fuji and Mount Tsukuba bei jo 1820 m. Cranes demonstruoja tikslų formos valdymą. Jie telkiasi šalia delicate kompozicijų, kurias sukūrė Hishikawa Moronobu apie 1600 m. Early Evening at a Yoshiwara Inn, bei sezoniškos aiškos, jaką rasime Tawaraya Sorai 1700 m. Autumn Maple Trees kūrinyje. Šiuose pavyzdžiuose slypi ypatingas ramybė, kuri išlieka per amžius.
Kiti darbai reikalauja susitelkimo į judesį ir gamtos pasaulį. Soga Shohaku 1764 m. Race at Uji River užfiksuoja impulso jausmą, o Kamisaka Sekka 1909 m. Momoyogusa (Flowers of a Hundred Worlds) pateikia botanikos detalijų studiją. Stoti prieš šiuos objektus yra sava manera stebėti skirtingų erozijų specifikuotę bei įvairius būdus, kaip menininkai perleidė pasaulį į dvimensionalę erdvę.
Tyrimai ir moksliniai stebinai
Ši institucija veikia kaip griežto mokslo ir tyrimų uostas, kurioje yra keturios skirtingos tyrimų dalys, palaikyančios jos milžiniškas kolekcijas. 1928 metais įkurtas Strauso konservavimo ir techninių studijų centras yra orientuotas į daiktų išsaugojimą bei jų mokslinę analizę. Šį techninį suvokimą papildingi 2002 metais įsteigtas Moderniojo meno techninių studijų centras bei Sardžio archeologinės ekspedicijos, aktyviai veikiančios nuo 1958 metų.
Meno ir gamtos istorijos sankrausto egzistuoja legendiniai Stikliniai gėlės – unikali ir neįtikėtina būdų pavyzdys. Blaschka šeimos meistriškai išglaivosti botanikiniai modeliai leidžia tiksliai studijuoti augalų gyvybę per stiklo subtilybes. Tai reta akimirka, kai mokslinis tikslumas ir meninis meistriškumas susitinka, kurdami fizinį botanikos formų įrašą, kuris išlieka nepakeistą per dešimtmečius.
Lankant Harvard Art Museums
Įsikūręsi Kembridže, Masačusetse, 32 Quincy Street adresu, ši institucija kviečia lankytojus nuo trečiosios iki septintosios dienos savaitės. Įėjimas visiems yra nemokamas, o paties muziejaus erdvė, užėmanti daugiau nei 204 000 kvadratinių pėdų, yra gyvybingas kūrybos ir mokslo centras. Čia susilieja viešosios parodos, mokomoji klasės ir tyrimų laboratorijos su svarbiausiais konservavimo ir kitais būtinais institucijos funkcijomis. Šioje didžioje konstrukcijoje apie 43 000 kvadratinių pėdų yra skirta specialiai menės, kuriose pristatomi meno šedevrai.
Muziejaus fizinė erdvė suteikia galimybę užimtį ramią akimirką su kūriniais, kurie buvo saugomi ir puoselėjami per amžius dėka mokslinės rūpestingumo. Čia lankytojas gali pasijusti prie japoniškų grafikos darbų delicate tikslumo arba pajusti tekstūrinę impresionistinių plūdelio traukų gausą ant spalvingų plūtelio plūdulių. Didelė muziejaus erdvė suteikia laisvę laisvai judėti tarp įvairių kolekcijų, kurios yra sujungtos šio unikalaus komplekso viduje.
- Mount Fuji, apie 1802 m. - Tani Bunchō
- Cranes, 1820 m. - Suzuki Kiitsu
- Autumn Maple Trees, 1700 m. - Tawaraya Sorai
