Cuirassiers

Pradinis gyvenimas, šeima ir mokslas

Augustas Deusseras gimė 1870 m. vasario 15 d. Vokietijoje, Kelne. Jo formavimosi metai buvo apibūdinti griežtu pasindulimu į klasikinę Rheno krašto tradiciją. Mežiu 1890–1897 m. jis studijavo Düşeldorfos meno akademijoje, kur kartu su profesoru Peteriu Janssenu tobulino savo technikos meistriškumą. Šis intensyvaus studijų etapas tapo tvirtu pagrindu karjerai, kuri vėliau pradės linktis labiau modernių estetiškų pojūčių.

Su įstojimu į suaugimo amžių įtvirtino ir jo asmeninis gyvenimas. 1902 m. jis susituko su Elisabeth Eugenie Albert. Šis sąjunga suteikė stabilumo augančiai profesinei veiklai, o šeima plėdose su sūnaus, Ernsto, gimimu 1903 m., o vėliau ir dukros, Antonie, gimimu 1907 m. Šie šeiminiai ryšiai išliko esminiai jo gyvenimui, kol jis plaukė per besikeičančius meninius kravažodžius XX amžiaus pradžios laikotarpiu.

Meninis stilius ir ankstyvasis sėkmės etapas

Ankstyvasis Augustas Deusseras kūrybos kelias buvo apibūdintas ištikimumu žanrui ir istorinėms temoms. Jis siekė įamžinti praangos svorį bei tylią kasdienybės orumą – nuo laukuose dirbančių ūkininkų scenų iki dramatiškų akimirkų, ištrauktų iš Šekspiaro dramų. Šį kūrybos laikotarpį pažymėjo didelė sėkmė, kai jis laimėjo konkursą dekoruoti Klevės teismo susirinkimų salę, pateikdamas vizualinę pasaką apie vakarą prieš Kleverhammo mūšį.

Plėstami techninei meistriškai, jo meninė kryptis patyrė esminį poslinkį. Patirsęs Europos meno bangų, jis tapo vienu iš pirmųjų Düseldorfo mokslelių mokyklos (Düsseldorfer Malerschule) paveikiamų dailininkų, kurie pasisveikino su impresionizmu. Šis perėjimas nukeliavo jį link impresionizmo stiliaus plėnus (plein air) tapybos, kurioje jis siekė įamžinti skubią šviesos ir atmosferos poveikį. Jo dėmesys dažnai kreipėsi į gyvūnų judesį, ypač serijoje aliejaus paveikslų, vaizdujančių 8-ojo kiuirasierių „Grafas Geßler“ pulko veiklą. Šie judančių žirgų studijų darbai suteikė jam reputaciją meistro, gebančio įamžinti dinamiškus, energingus žirgų pavaizdavimus.

Sonderbundas ir profesionalioji veikla

1909 metais Augustas Deusseras siekė performatyviai pakeisti regioninį meno kravažį, kartu su savo draugu Maxu Clarenbachu įkurdamas „Sonderbund“ draugiją. Šis menininkų sąjunga buvo skirta Prancūzų impresionizmo principams, suteikdama platformą moderniai estetiškai suvokimui, kuris dažnai suketo stipriausius susidūrimus su tradiciniomis įstaigomis. Per šią organizaciją jis prisidėjo prie svarbių parodų organizavimo Düsseldorfuje ir Kelne, atversdamas naujus perspektyvų horizontus viešumoje. Grupės įtaka buvo milžiniška, net ir tada, kai pirmojo pasaulinio karo šešėlis ir spaudimas galiausiai 1916 metais sukito šios sąjungos išsireguliaciją.

Jo profesinė padėtis akademikinėje bendradoje tvirtinasi 1917 metais, kai jis buvo paskirtas Düsseldorfo meno akademijos profesoriumi. Ši pareiga suteikė jam galimybę per savo mokymą formuoti naujosiais paveikslų kūrėjų kartą. Jis išliko neatsiejama akademijos figūra, balansuojamas tarp mokymo obowiązumo ir savo asmeninės tapybos praktikos. Augustas Deusseras tęsė šį dvivaletį atsidavimą mokymui ir kūrybai iki savo pensijonavimo 1932 metais.

Pagrindiniai darbai ir išskirtiniai paveikslai

Augustas Deusseras ankstyvojo kūrybos etapo metu rodė didelį susidomėjimą karuoju ir istorinėmis temomis. Jis sukūrė aliejų paveikslų seriją, kurioje meistriškai užfiksavo kasdienę 8-ojo Kürassierių „Grafas Geßler“ pulko gyvenimą. Šie polės vaikščiojančiųių karių studijų darbai padėjo pagrąlinti jo reputaciją kaip meistro, gebančio perteikti judesį ir grupės dinamiką. Jo gebėjimas įtvirtinti kavaleryjos energiją ypač išryškėi jo darbe Kürassiere im Trabe (Kavaleryjos judesyje). Šis specifinis kūrinys, sukurtas dar prieš 1906 metus, vėliau buvo eksponuojamas Zūrico meno galerijoje.

Jo kūrybos veiklos išlikimas istorijoje dažnai priklausė nuo netamžių laiko sūpynių. Didžiausių bombardavimų metu Durisburgo miestas podidėjo priemones, kad jo paveikslai nepaskendėtų karo pusėdyje. Siekiant užtikrinti jų saugumą, jo darbai buvo išvežti iš miesto į depą Oberhundeme. Ši apsauga leido jo įnašui į regioninę meno sceną išlikti vientisu ir pasiekti būsimus kartus.

Vėliavosios metų apžvalga, mirtis ir palikimas

1906 metais Augustas Deusseras persikėlė į Monheim am Rhein – šis poslinkis tapo svarbiu etapu jo gyvenimo vėlavėje laikybroje. Jis savo buvimą regione išlaigavo kaip neoliarinį stabiliškumą iki pat savo mirties Konstancėje, 1942 m. októberio 28 d. Pirme gyvenimo metus, siekiant apsaugoti jo kūrybą nuo karbo bombariamientos, Düşeldorfio miestas podavė reikalingas priemones, perkeldamos jo paveikslus į saugyklą Oberhundeme, taip užtikrinindamas jų išlikimą.

Jo meninio palikimo saugove tęsięsi dar ilgai po jo pasitraukimo iš gyvenimo. 1952 metais jo turtas buvo perkeltas į Zrichą, o nuo 1972 metų jo paveldo valdymą prisiėmė Antonie Deusser-Stiftung fondas. Šis rūpestis užtikrino, kad kūrybos darbai būtų prieinami tiems, kurie domisi jo unikaliu indėliu į Reinhos regiono meną. Galiausiai, 1978 m. októberio 28 d., Bad Zurzach įdidėjo Augustas Deusseras muziejus, suteikdamas jo paveikslams ypatingą erdvę, kurioje jie gali būti kontempluojami visuomenei.