Ruda namo

Kazimir Malevich: Šviečių Pradininkas

Kazimieras Severinovičius Malevičius (1879–1935) išsiskiria tarp dabartinio meno žvaigždžių, ne tik įkūręs abstraktaus meno kryptį Ukrainoje, bet ir nustūmėjęs modernizmą į naujas horizontas – revoliuciją keliantį meninį tikslumą, kuris iki šiol dominuoja. Jis gimė Kyjės žemėje, Ukraina, lenkų šeimoje, kuriai jaučiama Janvario sukilimo atpuko trauma. Šie vaikystės metais įgiję patirtys padarė jį mystančiu Ukrainos kaimo kultūrai ir tuo pačiu – naujoviškoms meno srovėms, plūsdamiose per visą Europą. Jo pirmieji meno bandymai apėmė Impresionizmą, Simbolizmą, Fauvizmą ir Kubizmą – stilius, kuriuos jis nuodegomis studijavo iš iliustracijų ir įtakingų rusų kolekcionerų patirties, sukūręs savo unikalų viziją. Svarbus momentas pasisaukė 1912 metais, kai Malevičius keliavo į Paryžių, prisijungdamas prie to meto meninio burbulio – Belle Époque. Ši kelionė padarė jį susipažinusi su revoliuocijomis, kurias pradėjo Picasso ir Braque, sukūręs intelektinį susitarimą, kuris išstūmė jį į radikalų eksperimentą. Sekančiais metais Malevičius palaipsniui supaprastino savo meninį stilistinius bandymus, rezultatas – reikšmingi kūriniai, kuriuose buvo pamatrinti tikri geometriniai elementai - pagrindinis dėmesys skiriamas kvadratams ir ratams – prieš minimalistinius fonus. Šis pasirinkimas nebuvo tik meninio skonio reikalas; tai buvo gilūs filosofiniai įsitikinimai, atsisakant visko nereikiamo ir pasiekant "švietimo aukščiausiojo lygio" - emocijos ir dvasios – svarbiausia Suprematizmo esmė. Suprematizmo pradžia išsiskiria Malevičiaus reikšmingiausiu kūriniu – Juodojo Kvadrato (1915), kuris, be abiejo, buvo radikaliausias nevaizduojančio meno darbas tuo metu. Šis didžiulis paveiksliukas, padarytas iš juodo pigmento baltoje kvadrato formoje, pavertė tradicijas, atsisakydamas bet kokio panašumo į žinomus vaizdus – tai buvo drastiškas nutraukimas nuo meninio tradicijų, kurios domino pradžioje XX amžiaus meną. Malevičius savo teoriją išdėjo "Iš Kubizmo ir Futurizmo iki Suprematizmo" (1915), kuriame jis teigė, kad menas turėtų pereiti ribas objektyvaus vaizdavimo, prioritetu tapusi emocijos ir dvasios atspalvių perdavimas. Šis pareiškimas sustiprino Suprematizmo padėtį kaip avangardinio judėjimo, skirtą išlaisvinti meninį kūrimą nuo realizmo ribų. Be to, Malevičui svarbiausia buvo įsitikinimas transformuojančiuoju geometrinio abstrakcijos įvairovės įtaisu – įsitikinimas, kuris sustiprino jo pastangas. Jis kruopščiai suprojektavo kompozicijas, naudodamas pagrindinius formas - kvadratus, ratus, stačiakampius - pagal tikslius matematinius santykius ir be jokio dekoratyvumo. Šis austeralus estetika atspindi Suprematizmo esmę: atsisakant visko nereikiamo ir priimant aiškų vizualinį ryšį – tai buvo tam tikras siekis pasiekti vizualinę švarą. Jo bandymai su geometriniais elementais išėjo už tiesiog stiliaus inovacijas; tai buvo gilūs epistemologiniai įsitikinimai - įsitikinimas, kad menas gali atskleisti pagrindines egzistencijos tiesas. Malevičiaus įtaka plinta visame dabartinio meno krašte, išplečiantis ne tik per Rusiją, bet ir į Centrinę ir Rytų Europą. Menininkai, tokie kaip El Lissitzky, Lyubov Popova, Alexander Rodchenko ir Henryk Staszewski, gavo įtakingas įkvietimą iš jo teorijos pareiškimų ir stiliaus eksperimentų – Suprematizmas tapo avangardinio menininko diskursų pagrindu. Jo atsidavimo abstrakcijai dėka požiūris pasikeitė, įskaitant Reinhardt ir Minimalistus - jie gynė paprastumą ir geometrinį tikslumą kaip kūrybos būdų. Kazimir Malevičiaus nuosavas indas menui yra neabejojamas, užsitvirtinęs jo vietą modernizmo žvaigždžių gretu ir užtikrinant, kad jo vizija toliau pritraukia žiūrovus visame pasaulyje. Jo ikoniniai darbai – Juodasis Kvadratas, Suprematistinė Kompozicija: Balta ant Baltos – išlieka brangių simbolių, atspindinčių meninio laisvės ir intelektualaus drasvyčio.