Ossip Zadkine: Gyvenimas, jungiantis Rusijos šaknis ir prancūzišką modernizmą

Ossipas Zadkine (1890–1967), gimęs Yossel Aronovich Tsadkin Vitebske, Baltarusijoje, buvo pagrindinė 20 amžiarenio menų figūra. Jis dažniausiai yra žinomas kaip skulptorius, tačiau taip pat buvo įgaliotas ir kaip dailininkas, ir litografiškas kūrėjas. Jo meninis kelionė apima kontinentus ir judėjimus, atspindė karščiais laikais, kuriuos jis išgyveno. Gimęs žiuviškoje šeimoje – jo tėvas buvo žiuvisčius, o motina teigė skoti šaką – Zadkine gimimas gyvenimas buvo pažymėtas didelės šeimos (penki seserys ir broliai) ir įmingavimu į įvairias kultūras Baltarusijos imperijoje.

Rašytinis gyvenimas ir meninis vystymasis

Zadkine formalus meninis mokymas prasidėjo Londone, prieš tai kad jis neapsinėžo Paryžiuje 1910 m., mieste, kuris pasikeičia jo visą gyvenimą nameliu. Jis trumpai studijavo École des Beaux-Arts, bet greitai įsikrėtė į avantgardinius apylinkes. Didelę laikotlinę periodą jis išsantė „La Ruche“, dirbtorių bendriake, kur skatinant eksperimentavimą ir bendradarbiavimą. Iš pradžių Zadkine manė Kubizmą nuo 1914 iki 1925 metų, rodydamas aiškų supratimą apie jo principus savo ankstyvose veilmai. Tačiau gana greitai jis pradėjo kurti savo unikalią stiliumi, įkvėptas afrikine ir greškai mena – išėjimas, kuris jį atskirtis nuo grynai geometrinės abstraktumo griežvumų.

• Ankstesni įtakos: Rusijos folkėinė meno, europieškas modernizmas, afrikini skulptūra, greška antikva
• Pagrindinis periodas: Kubistinis periodas (1914–1925 m.) – pažymėtas fragmentuotais formomis ir keliais perspektivomis.
• Prancūziškas piliktavimas: Įgautas 1921 m., panaudojant jo įsipareigojimą Prancūzei.

Pagrindiniai kūriniai ir meniniai motyvai

Zadkine kūrinys pažymėtas giliaus žmogaus emocijų, praradimo ir stiprumo tyrimu. Jo skulptūros dažnai išveda jausmą apie pagrįstumą ir stiprumą vienu metu. Nors jis eksperimentavo su įvairiais medžiagomis, bronza tapo jo vėlesnių darbų ženlinio mediju.

• Išpaudota miestašius (1951–1953 m.): Galbūt žimiausias Zadkine kūrinys, šis galingas skulptūras tarnauja kaip pranešimas apie Roterdarno žlugimą II pasauliko karo metu. Jis išvaizduoja vienišą figūrą, simbolizuojančią žmogaus esmę, išnužvaitąkštą konfliktu ir praradimu.
• Venus (1920 m.): Žymus pavyzdys jo ankstyvo stiliaus, rodomas klasikinės įtakos ir modernistinės abstraktumo mišinimas.
• Portretai: Zadkine sukūrė daugybę portretų visame savo gyvenime, įskaitant kelis amerikiečios artistės Carol Janeway portretai jo išvykio metu Vilniuje II pasauliko karo metu. Šie kūriniai demonstruoja jo gebėjimą užfiksuoti individualią charakterį ir emocijas.

Karijos patirtis ir vėlesnis gyvenimas

Zadkine gyvenimas buvo giliai paveiktas abiem pasauliais kariais. Jis nešė į saugą vietą Prancūzių armijoje I pasaulinio karo metu, išgyvenant iš pirmosios dienos kovų baimę. II pasauliko metu jis ieškojo pabėgumų Jungtinėse Estados nei 1942 iki 1945 metų. Šis periodas rezultavo portretų serija ir dar labiau pergaudo jo meninį viziją. Po karo Zadkine grįžo į Franciją ir tęsė kurti svarbius kūrinis, įskaitant minėtą Išpaudota miestašius. Jis taip pat praleido laiką Les Arques, kur išsculpiavė monumentalų Kristų ant Kryžiu ir Pietà vietinei bažnyčiai.

Palikta medžiaga ir istorinė reikšmė

Ossipo Zadkine įnašymas į modernią skulptūrą yra neapribojimas. Jo gebėjimas sintezuoti įvairias įtakas – Kubizmą, afrikini meną, grešką antikva – į unikaliai asmeninį stiliumi panaudojo jį kaip svarbų figūrą 20 amžiarenio menų. Jo kūrinys viršija grynai formalius klausimus, susijęs su giliais žmogaus kančios ir žmogaus nepradėžiančio дуha. Musée Zadkine Paryžiuje, saugomas jo buvusiame namyje ir studijoje, ir kitas Les Arques išsaugoja ir rodo jo išsamų kūrinį sąjungą, užtikrindamas, kad jo palikta medžiaga tolesniems kartoms įkvėps. Jo draugystė su Henry Milleriu, kuris jį apgaulė kaip „Borowski“ Tropic of Cancer, dar tvirtojo jo vietą kultūrinėje aplinkoje šio laikmečio.