Hubert Bekman

Pradinis gyvenimas ir meninė mokslas

Hubert Bekman gimė 1896 m. laputio 4 d. Vurburgas, Nidelandas. Nors vėlesnieji metai buvo apibūdinti jo kūrybiniais pasiekimais, ankstyvasis gyvenimas buvo lemtyta nuolatinio, kasdienio darbo ritmo. Jis savo dienas leidavo dirbdamas PTT valdininko pareigose – ši veikla užtikrino jam egzistenciją, kol meninės interesai augo tyliais valandomis, praleistais šalia profesinių pareigų.

Jo kelias į menininkų ranga nebuvo nuolatinio, oficialaus mokymosi procesas. Vietoj to, Hubert Bekman buvo pirmiausia saviotaugos mokinys, vystęs savo regimą ir ranką per asmeninę praktiką bei gilią, neišliekamą smalsumą. Siekdamas tobulinti savo įgūdžius, jis ieškojo papildomo mokymo, dalyvavo vakariniuose mokymuose ir žiemos kursuose Den Haagos Grožnio meno akademijoje. Šios sesijos leido jam subalansuoti pareigas PTT darbuotoje su augančia kūrybos poreikio apyvarta.

Beyond klasės kambarių, jis ieškojo bendrystės su kitais, kuriems dalijasi jo aistra. Jis lankė Hagos eskizų klubą, radęs vietą tarp tų, kurie meną laikė esmine gyvenimo dalimi. Šis nepriklausomo studijų ir bendruomenės įtraukimo derinys leido jam išlaidoti tvirtą pagrindą įvairiaplaukei karjerai kaip tapybininkui, skulptorui ir grafikai.

Menosės judėjimai ir profesionalūs aplinkiniai

Hubert Bekman gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su：（Niderlandų menės bendruomėmis. Jis buvo „Pulchri Studio“ ir „Haagse Kunstkring“ narys, rado savo vietą kūrybingiose Hagos ratuose. Jo socialinis ir profesionalinis gyvenimas buvo formuojamas šių asociacijų, kurios leido jam prisidėti prie besikeičančio olandų meno peizažo per visą jo gyvenimą.

Aptikiųjų 1936 metų aplink, jis tapo meno grupės „De Groep“ įkūrėju. Dirbdamas kartu su Rein’u Draijeriu, Hein’u von Essen, Jan’u Franken’u Pzn., Jan’u van Heel’u ir Marinus’u Schipperiu, jis padėjo pamatus šiam kolektyvui. Jo dalyvavimas šiose grupėse atskleidė gilų norą bendradarbiauti ir dalintis idējomis su savo bendrameniais. Vėliau, karjeros kulminacijos metu, jis prisijungė prie „Verve“ ir „Liga Nieuw Beelden“, nuolatos ieškodamas naujų būdų susisiekimui su meno pasauliu. Penktajame dešimtmetyje jis taip pat buvo Voorburgo meninės darbo grupės „De Nieuwe Ploeg“ dalis.

Technikos ir meninės disciplinos

Hubert Bekman kūrybinė energija buvo lemtyta nekandžios smalsybės, sklandžiai persiekiančios įvairius menėsio formus. Ankstyvoji kūrybos etapa buvo skirta itin jautriai taktiliniam grafikos ir tapybos procesui. Dirbdamas su aliejiniais dažais, gouache ir piešiniais, jis dažnai kompozicijų centre sukliudavo žmogaus ar gyvūnų siluetus. Mėgavausi grafikos meniu, todėl tobulino įvairius vaizdo perleidimo metodus, įskaitant aguoru, litografiją bei medžiozdutę. Taip pat skvairiai skvyrė linoleumo pjovimo technika bei medžio graviūra, ieškodamas būdų išreikšti formą ir liniją per šiuos itin struktūrizuotus menėsio procesus.

Laikui bėgant karjeros evoliuodamas, jo santykis su fizine medžiaga sklandžiai perėjo į trimensę erdvę. Nuo 1948 metų jis savo dėmę nukreipė į skulptūrą, palikdamas glausčią płokštumą ir pasirinkdamas medį. Šioms figūroms jis rinkosi ąžuolą bei liepą, skliaudamas žmogaus ir gyvūnų formas, kurios suteikė jo kūriniams svarbumo, svorio ir egzistencijos pojūtį. Šis perėjimas nuo grafinio ir tapybos pasaulio prie skliaudžiamos formos leido jam tyrinėti medžio tekstūrą kartu su savo kūrinių anatomija.

• "Motina ir child" (linoleumo pjovimas)
• "Šešios figūros" (medžiozdutė)
• "Penki žirgai" (linoleumo pjovimas)
• "Keturi žirgai" (linoleumo pjovimas)

Kur galima pamatyti jo kūdinius šiandien

Hubert Bekman kūrybinio gyvenimo pėdsakų atrado ne visai paprasta – tai reikalauja nedidelių kelionių per visą Niderlandus, nes įvairios jo išraiškos kaip tapybininko, skulpturo ir grafiko yra paskirstytos po kelias svarbias institucijas. Hagos mieste jo buvimas jautiamas olandų meno pavyzdžiu, kurioje jo darbai saugomi kartu su kitais reikšmingais šalių kūriniais. Šis miestas taip pat saugo jo meną Holandijos Pašto muziejuje, kas yra subtilus atsidavimas jo profesinei veiklai PTT organizacijoje.

Išėjus už Pietų Holandijos sostinės ribas, jo kūriniai rado vietą ir kitose regioniniuose kolekcijose. Eindhovenas, kurį saugo Van Abbės muziejus, išlaiko Bekmano darbus, užtikrindamas, kad jo vizualinė kalba pasiektų žiūrovus net ir už jo artimiausios aplinkos ribų. Jo menas yra neatsiejama šalies kultūros kraštolapių dalis ir Nacionalinėje kolekcijoje, kas yra liudijimas nepaliktos medžiojoja grafikos, tapybos ir skulptūros egzistencijos šalies kultūrinėje erdvėje.

Tiems, kuriuos domina jo vietinis, lokališkas poveikis, darbus saugo Maassluis miesto komuninis muziejus. Nepriklausomai nuo to, ar tai būtų išskalduoti mediniai figūros, ar grafikiniai spaudiniai, jo rankos pėdsakai lieka matomi įvairiuose šiuose kolektyvų saugomuose vietoose, išsaugoti tiems, kurie trosta studijuoti jo indėlį į Naująją Hagos mokslą bei daugybę grupių, kurioms jis padėjo egzistavimui.