Sándor Bihari

Ramala akimų akimirklų paveiksliavis

Mažame Nagivárado miestelyje jaunas𝑆ándor pradėjo savo gyvenimą aps_{(\text{surround})}) apsuptyje tėvo profesijos spalvų. Per šeimo meistriškę jis išmoko dekoratyvinio mokslo paslaptis – tai buvo praktiškas pradžia, kuris vėliau pavedė jį link didesnių grynojo meno ambicijų. Jo ankstyvoji jaunystė buvo žymėta tyliu kovojimu dėl pripažiminimo, kelione iš šeimos namų šilumos į triukšmingas Budapešto gatves. Ten, studijoje, jis praleidavo dienas retušuodamas fotografijas – tai buvo itin kruopštus darbas, aštrinantis jo žvalgumo detalėms, kol jis mokėsi Bertalan Székely vadovavimu. Nors buvo žmogus su nedaugingais resursais, jis turėjo neišseikstantį troškimą mokytis to, ką galėjo suteikti tik didžiuosios akademijos.

Kelias į šlovę jam retai būdavo tiesus. Po trumpo ir sunkios Vienos laikotarpio, kai jis susidūrė su negailestingai skurto realybe, staigusi meilė ir generomybė pakeitė jo likimą. Dovana iš 600 florinų leido jam palikti nuobodų retušeriaus darbą ir stoti į akademiją – tai buvo lūžinis taškas, kuris vėliau nukelbės jį į Paryžiaus širdį. Būtent Académie Julian studijose, vadovaujamam Jean-Paul Laurens, jo technika tikrai pradėjo žiedėti. Praleisdamas valandas Luvrio kambariuose kopijując senusius meistrus, jis stebėjo jų paslaptis, ir būtent tuo metu jis pažino šviesą bei atmosferą plen-air (atvių erdvės) tapybos. Šis susidavimas su impressionizmu iš esmės pakeitė jo požiūrį, atveddamas jį nuo griežtų formų link sk fluidity, išraiškos ir naujo būdo matyti pasaulį.

Gyvenimas, apibrėžtas šviesa ir tema

Grįžęs į Vengriją, Sándor Bihari ieškojo kūrybinės energijos Szolnok, vietoje, kur susikaupė menininkai, siekdami įamžinti žemės esmę. Jo darbai tapo langais į jo laikotarpio socialinę struktūrą, orientuotus į paprasto žmogaus orumą ir kasdienybės tylius ritmus. Jis slindė tarp urbanistinės Budapešto energijos ir kaimo ramybės, rasdamas įspirą tiek istorinės savo kultūros svorio, tiek trumpalaikės vasaros pomeriggio šviesos. Jo drobės dažnai vaizdavo:

• Socialinę artumą siūlymo metu verando.
• Paprastą malonumą jauno valstiečio, mėgaujančio melonu.
• Sunkias, apsibaigusias senos moters veido bruožus.
• Laisvą nedarbingą sekmadienio pomeriggio ramybę.
• Dramatišką istorinių ar ceremoninių procesijų judesį.

Gebėjimas perteikti žmogišką emociją per odos tekstūrą ir audinio riedėjimą padarė jį reikšmingu figūra Vengrijos meno aplinkoje. Jis nebuvo tik scenų vaizduotojas, bet žmogiškos būties kronikierius, įamžindamas tiek amžiaus nuovargį, tiek jaunimo vitališkumą su giliu realizmo pojūčiu.

Vengriškos sielos palikimas

Sveikatai pradedant nykti paskutinėms gyvenimo metų, Sándor Bihari išlieka glaudžiai susijęs su meno bendriete, kurią jis padėjo kurti. Jis buvo Szolnok meno kolonijos įkūrėjas, užtikrindamas, kad kūrybiškumo dvasia tęstų šį regioną ilgai po to, kai jo rankos nebegalės laikyti šerpės. Jo pripažinimą didino neabejami meistriškumas, kulminuojantis Imperatoriaus Josifo ordino garbė. Jis mirė Budapeşte, palikdamas veikalų rinkinį, kuris iki šiol saugomas svarbiosiose kolekcijose, tokiose kaip Vengrijos nacionalinė galerija. Jo tapyba ir toliau kalba apie laikotarpį, kai paprasta sėdėjimas fotelį ar saulėlydžio stebėjimas buvo pakankamai, kad taptų viso gyvenimo studijos aplinkiniu objektu.