Thomas Gainsborough

Ankstyvasis gyvenimas, šeima ir mokslai

Ramiame Jungtinės Karalienystės rinksos miestelyje Sadberyje, 1727 m. gegužės 14 d., prasidėjo Tomas Geinsboras istorija. Jis buvo Johno Geinsboro, audinio ir vilnos kupčiaus, jaunesnioji sūnus. Nors šeimos verslas reikalavo kitokio tikslumo, jaunas Tomas jį mstė link kito kūrybos būdo. Nuo ankstyvo childhood buvo pasižymintis įgimta menine jautrybe, kuri, lyg vidinis šaukmis, traukė jį prie dailės. Jis ne tik stebėjo aplinkinę aplinką; jis pajutė gilią, augančią poreikį įamžinti ją per piešimą ir tapybą.

Šis natūralus polinkis ilgam neliko tik vaikystės užimties. Per trisdešimtmetį pagaliau stengiausi nebeignuoti, ir 1740 m. jis paliko tanıčią Safolko rėmą bei išvyko į triukšmingas Londono gatves. Būtent ten jis ieškojo formalaus mokymosi, galiausiai mokydysis prancūzų dailininko Hubert-François Gravelot mokyklos. Šis mokymų etapas suteikė jam techninį pagrindą, reikalingą grynamo talento paverčiant disciplinuotu meistriškumu. Prancūzų stiliaus elegancija vėliau susijungė su jo paties besivelduojančia vizija, padėdama jam žengti žemesnius savo jaunystės eskizus ir pasiekti aukštesnę savo kūrybos priemonių valdymą.

Formatyvūs metai Ipswich ir Bate

Palikęs bekliukštį vaikystės namų šilumą, po 1748 metų Tomas Geinsboras persikėlė į Ipswich. Būtent šiais metais jo reputacija pradėjo augti ir išsiimti už jo jaunystės vietos rajono apsiręžus. Jis nebėra buvo tik jaunuolis su piešimo talento, bet profesionalas, trokštantis įtvirtinti savo vietą tarp regiono verslininkų ir bajūnų. Šis perėjimo laikotarpis leido jam tobulinti gebėjimą įamžinti savo modelių charakterį – įgūdį, kuris tapo pagrindiniu jo karjeros stulpais.

1759 metais įvyko svarbus lūžis – jis persikėlė į Batą. Įsikūręs prie „The Circus“ gatvės namuose Nr. 17, jis atsidūrė pulsuojančio, madingo visuomenės širdyje. Miestas traukė turtonius ir įtakingus žmones, o Tomas Geinsboras pajuto, kad geba prciąukti šiuos aukšto statuso klientus. Gyvenimas Bate leido jam dalyvauti socialiniuose apsvaluose, reikalaujantis tiek elegancijos, tiek tam tikto socialinio prestižo, taip stumiant jo meną link sofistikuotų to laiko estetikų. Jis pradėjo balansuot between oficialių portretų užsakymų reikalavimų ir asmeninės meilės peizažams, sukuriant dvipusmę, kuri apibrėžė jo profesinį gyvenimą šioje prabangiame mieste.

• Portrait of a Woman, Possibly of the Lloyd Family (apie 1750 m.)
• The Gravenor Family (1752 m.)

Londono metai ir karališkas patronas

Iki 1774 metų didmiesio trauktis tapo neįmanoma atsisverti, todėl Tomas Geinsboras persikėlė į Londoną siekdamas užsiturinti ir rasti savo galutę sėkmę. Įkūręs studiją Pall Mall gatvėje, jis įstūmė tiesiau į miesto socialinio ir meno gyvenimo širdį. Būtent šiuo laikotarpiu, tapdamas Karališkosios akademijos a founding member, jis padėjo pamatus Britanijos meno ateičiai. Jo buvimas sostine užtikrino, kad jo vardas būtų minimas kartu su patys įtakingiausiais to amžiaus šalių veikėjais.

Sėkmė sostinėje atvėrė jam duris į aukščiausius politikos ir galios sluoksnius. Tomas Geinsboras tapo karališkojo Geusavo III ir tiesiog šeimos mėgstamiausiu dailininku, užsiturindamas tokį patronato lygį, kuriuo galėjo didžiuotis tik retas. Ryšys su troniu suteikė jam nuolatinį prestižingų užsakymų srautą, leidžiančiu tobulinti gebėjimą įamžinti orumą ir statusą aukščiausioji visuomenės sluoksniui. Net ir naviguodamas sudėtingame Londono meno pasaulyje, jis niekada neatsisakė savo meilės kaimo ramybei – ši nostalgija lūstavo jo kūrybą net ir tada, kai jis piešdavo svarbiausiems karalystės žmonėms.

• Mrs. Thomas Gainsborough, nee Margaret Burr (1778)
• Queen Charlotte (be datos)

Technika ir meninė stilius

Jo brushas per drobę judėjo su tam tikra nekontroliuojama, neramia energija, teikdamas pirmenybę greitiems, sklandžiai trauktams, kurie labiau užsimetus formą, nei jos itin kruopštaus aprašymo. Jis teikė pirmenybę šviesiai palettei, dažnai derinindamas minkštus tonus su giliomis, žemės spalvomis, taip sukuridamas natūralumo pojūtį. Šis požiūris suteikė kūriniams neįtikėtiną sklandumą, tarsi pati spalva vis dar būtų judesyje. Jis ne tik siejė už veido užfiksavimą, bet ir stengėsi įamžinti subtilų žmogaus emocijų ir gamtos pasaulio prabangos sąveiką. Jo rankose portretuojamasis ir aplinkos peizažas niekada nebuvo atskirūs būdama vienybės kūrinio.

Šis ryšys labiausiai išryškėdavo per jo gebėjimą sklandžiai integruoti peizažus į savo portretus. Jis sukūrė savo kūrinių subiectus laužą Anglijos kaimo erdvėje, leiddamas dangaus atmosferai ir medžių tekstūrai papildyti ir išskleisti vaizduojamo žmogaus charakterį. Tokiu būdu jam pavyko užmaišyti tiltą tarp griežtų portretų reikalavimų ir jo pačios gilios meilės peizažui. Jo darbai dažnai pasižymėjo traukų skaidrumu ir lengvumu, naudojant subtilius brushas, kurie perteikdavo delicate šilko tekstūrą ar trumpalaikį šviesos žaiburį laukuose.

• The Blue Boy (apie 1770 m.)
• Mr and Mrs Andrews (apie 1750 m.)
• Mrs. Sarah Siddons (1785 m.)

Pagrindiniai kūriniai ir šedevrai

Jo brushas dažnai siekė sujungti portretuojamo asmens orumą su laukų, kuriais pulsuoja gyvybė. Mr and Mrs Andrews paveiksluke jis padarė daugiau nei tiesiog užfiksavo porą; jis atvaizdavo pačią tą landvarę, kurią šie žmonės valdė, įksetRootdamas jų socialinę padėtį į pačią žemę. Šis ryšys tarp žmogaus ir vietos tapo viena iš pagrindinių temų, keliaujančių kartu su menininku per aristokratijos ir bajoriškųjų sluoksnių abdare. Net jo intymiausi studijų darbai pasižymėjo stipriu charakterio pajutimu, kaip pavyzdžiui, 1785 metais parašytas Mrs. Sarah Siddons portretas.

Yra kūrinių, kurie atrodo, tarsi turėtų savo prarastą gyvybę, egzistuojant už tradicinės galerijos rėmų. Serdžas The Blue Boy, eleva ant drobės, manoma būti Jonathano Buttall portretu, tačiau jis pasiekė tokį egzistencijos mastą, kuris peržengia jo pradinį paskirtimą. Tai darbas, kuris lieka mintyse dar ilgai po to, kai žiūrovą pasišalinęs. Net tokio kūrinio kaip The Gravenor Family gyvenimas ėjo neįprastu kelimu – jis buvo iškirpintas ir įklijuotas į 1983 metų knygos apvalkalą, taip sulaukdamas netikėto prarastojo gyvenimo.

• The Blue Boy
• Mr and Mrs Andrews
• Mrs. Sarah Siddons
• The Gravenor Family

Kur galima pamatyti jo kūrinius šiandien

Perėjant kambariais, esančiais „Gainsborough“ namuose Safolko grafystėje, žmogus tarsi žengia į tą pačią aplinką, kuri puoselavo jo ankstyvoją kūrybinę viziją. Šis namas-muziejus išsaugojo jo vaikystės atmosferą, suteikdamas itin artimą ryšį su Safolko peizažais, kurie tokio dažnumo atsiranda jo drobėse. Tai tavoja rami erdvė, kurioje, žvelgiant per gimimo vietos sienas, vis dar pajutiami jo kūrybinio brandimo metai.

Tomas Geinsboras paliko nebeįtikėtiną pėdsaką, kuris išsipliaia kur kas toliau už Safolko ribų. Ipswich’e, „Christchurch Mansion“ kolekcijoje saugoma reikšminga jo tapybos kolekcija, kurioje jo subtilus portretų menas stovi viename su kitais didžiūkiais meistrais. Tiems, kurie siekia išvysti jo garsiausius meno pasiekinius, Londone esanti Nacionalinė galerija suteikia galimybę asmeniškai susidurti su jo meistriškumu. Jo kūrybos kelionė tęsiasi ir per Atlantą, pasiekdama Niujorko Metropolitanos meno muziejų, kur jo drobės ir toliau yra saugomos bei vertinamos žmonių, esančių toli nuo Anglijos kaimo gamtos.

• The Blue Boy (apie 1770 m.)
• Mr and Mrs Andrews (apie 1750 m.)
• Mrs. Thomas Gainsborough, nee Margaret Burr (1778 m.)